- šniaukšt
- šniáukšt interj. Žg, Rs, šniaũkšt Lnk 1. staigiam kirtimui, pjovimui, dūrimui žymėti: Šniaũkšt, ir parsivariau pirštą su peiliu Vvr. Tik šniáukšt ir nukirpo vieną kasą Mrj. Rado kiaulę papenėtą, šniáukšt paspjovė ir išsivežė Trgn. Šniáukšt vienam par papilvę, šniáukšt kitam, – tai žinos Grž. 2. kokio veiksmo staigumui žymėti: Įsėskit bent vienas – tuoj šniáukšt ir atvežte [lentų] Slm. Šniaũkšt ir nušniauškė (pavogė) Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.